sukurnis

1 sukur̃nis sm. (2) Jn, Š, NdŽ, KŽ, Kv, Žr; G113, M, sukurnỹs (3^b) JI363, KŽ 1. J¹, BŽ54,58, Šv, Lkv, Žr žr. sūkurys 1: Ant upės Nakačios posūkio vieni sukur̃niai Varn. Ko nepražuvau, radęs ant kelio didę upę, aukštus skardžius, srauniai su sukurniais plūstantį vandenį IM1861,18. Papuolęs į sukur̃nį ir nebišplaukęs – parvežė su grabu DūnŽ. Valtį pagavo sukurnis rš. Sukur̃nis toks susisuko, nūnešė pirtį DūnŽ. Dulkės sukurniais aukštyn lig pačių debesų pasikėlė HI. Tokius sukurnius vadina ciklonais, kai sukurnio vidury žemas slėgimas rš. 2. Varn, Vdk žr. sūkurys 4: Sukur̃nis y[ra] karvės kakto[je] Lkv. 3. žr. sūkurys 5: Dobilai susisukę sukur̃niais, nė dalgio negal įkišti Užv. 4. vingis, ratas: Apejau į sukur̃nį lauką, t. y. aple lauką J. 5. J¹ tvinkulys: Pūliai rauplių susimeta, malžos į sukurnėlį, kurs turi apskritą viršūnę J.